logotipas
Šunų alergija: alergijų tipai ir diagnostika

Šunų mylėtojų forumuose kone dažniausias klausimas yra apie šunų maistą alergiškiems šunims. Dažniausiai yra manoma, kad šuo alergiškas būtent maistui. Tačiau TIK 20 proc. šunų turi alergiją maistui, kiti 80 proc. alergiški aplinkai (pvz., namų erkėms, žiedadulkėms, pelėsiui, kito gyvūno kaliui, kt.)! Todėl siūlymai forumuose išbandyti vieną ar kitą maistą dažnai neveda prie problemos sprendimo.

Deja, bet kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai taip pat neišvengia šios taip vadinamos XXI a. rykštės. Šunys kaip ir žmonės, kenčia nuo nuolatinio niežulio, atsiveriančių žaizdų, netenka gyvenimo džiaugsmo.

Nors patys alergiškų šunų neturime, tačiau mūsų kaip veisėjų labai dažnai apie tai klausinėja. Teko užpildyti šią žinių spragą, pasivažinėti po seminarus. Čia trumpai aprašome svarbiausius, mūsų manymu, dalykus, kuriuos turi žinoti su alergija susidūrę šunų šeimininkai.   

Alergija neišgydoma, bet kontroliuojama ir deja, ja daugiau serga veisliniai šunys.

Alergija dažniausiai pasireiškia nuo 1 iki 6 metų amžiaus šunims. Retai alergija fiksuojama iki metų ar vyresniems nei šešerių metų šunims. Taigi, perkant 2-3 mėn. mažą šuniuką dar niekas nežino, ar jis turi polinkį alergijai.

Tiesa, alergija blusoms gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Bet ši alergija labai lengvai kontroliuojama tiesiog nuolat nublusinant šunį. Tik labai svarbu nublusinti visus gyvūnus namuose.

Alergiją šuniukui gali iššaukti patirtas stresas, skiepai, stiprūs vaistai (pvz., nuo kirminų), kt.

Alergija yra šių tipų: alergija maistui ir atopinis dermatitas, t. y. alergija aplinkai. Šuo gali turėti abu alergijų tipus.

Retesnė ir nekelianti daug problemų bei lengvai gydoma yra kontaktinė alergija (tai momentinė alergija pasireiškusi šuniui kontaktuojant pvz. su kosmetika, antkakliu nuo erkių, cheminiais purškalais, kt.).

Sunku atskirti ar šuo yra alergiškas maistui, ar aplinkai.

Dažniausios šuns kūno vietos, kuriose pasireiškia alergija – ausys (pasikartojantys dažni ausų uždegimai), letenos, aplink akis, kaklas, pažastys, kirkšnys. Pvz., šuns „čiuožinėjimas ant užpakalio“ nebūtinai yra kirmėlių požymis. Tai gali būti ir alerginės kilmės dirginimas. Ašarojančios akys nebūtinai reiškia alergiją, todėl pirmiausia reikia pasikonsultuoti su okulistu.

Vieniems šunims gali būti tik nuolat pasikartojantys ausų uždegimai, kitiems tik niežtinčios letenos ar pažastys. Iš alergijų šuo neišauga, priešingai nei vaikai. Su amžiumi šunims alergija tik stiprėja, todėl labai svarbu yra nustatyti alergijos priežastis.

  • Alergiją maistui nustatyti yra tik vienas būdas – eliminacinė dieta (žmonės ją vadina vieno baltymo dieta).

Egzistuoja ir alergijos maistui nustatymas kraujo tyrimu, tačiau jis yra netikslus. Ir nepaisant to, kad daugybė veterinarų Lietuvoje siūlo šį tyrimą, tačiau tai yra pinigų švaistymas. Europos veterinarai dermatologai, t.y. besispecializuojantys dermatologijos srityje nesiūlo kraujo tyrimo, kaip priemonės identifikuoti alergizuojantį maistą.

Kas yra eliminacinė dieta (dar vadinama vieno baltymo dieta ar mono dieta)?

Tik suaugusiems šunims atliekamas eksperimentas, kuomet jis maitinamas tam skirtu maistu tam tikru būdu.  

Šuo mažiausiai 2 mėnesius maitinamas vieno baltymo natūraliu maistu (pvz. grikiai su triušiena, jei šuo iki tol nėra gavęs triušienos), arba specialiai šiam tikslui pagamintu sausu pašaru, kuriame baltymai yra hidrolizuoti (išskaidyti tiek, kad organizmas jų neatpažįsta kaip alergeno). Šis pašaras sukurtas tik nustatyti alergiją maistui, juo negalima šuns maitinti nuolatos.

Jei alergija nesiliovė po dviejų mėnesių tokios mitybos, vadinasi šuo alergiškas ne maistui, o aplinkai.

Jei alergija liovėsi, vadinasi reikia tęsti eksperimentą ir nustatyti, kokiam tiksliai maistui šuo yra alergiškas. Tai daroma taip: po dviejų mėn. maitinimo vienu baltymu šuniui 2 savaites šeriama pvz., jautiena ir stebima jo organizmo reakcija. Jei alergija jautienai nepasireiškė, vadinasi tęsiamas eksperimentas ieškant kitų alergizuojančių mėsos baltymų (vištienos, erienos, žuvies ir t.t.). Tarp kiekvieno išbandomo mėsos baltymo šuo 2 mėnesius turi būti maitinimas grikiais ir triušiena ar specialiu tam skirtu sausu pašaru.

  • Atopinio dermatito (alergijos aplinkai) diagnozavimas

Alergija aplinkai diagnozuojama intraderminiu odos alergijų tyrimu (nuskutamas šuns kailio plotas, kuriame į gyvūno odą sušvirkščiamas nedidelis skirtingų alergenų kiekis. Nustačius kam iš aplinkos šuo yra alergiškas, jam galima taikyti imunoterapiją. T.y. kartą per mėnesį šuniui suleidžiama specialiai jam sukurta injekcija. Taip šuo gali sėkmingai gyventi be didelio alergijos keliamo diskomforto (niežulio, žaizdų, išplikimai ir kt.).

Žmonių populiacijoje alergija namų dulkių erkutėms sudaro 75 % visų alergijos rūšių. Dažniausia ir šunys turi šią alergiją. Namų dulkių erkių išvengti neįmanoma, reiškia be imunoterapijos šuo kankinsis visą likusį gyvenimą.

Intraderminis šuns odos alergijų tyrimas kainuoja apie 200 Eur. Imunoterapinis gydymas per mėnesį kainuoja apie 30 Eur.

Alergišką šunį galima gydyti ir vaistais, tačiau tai tik alergijos simptomus mažinančios priemonės, kurios labai kenkia kepenims, imunitetui.

Evandželina

Taip pat skaitykite
Dry Eye Syndrome
Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių ligos: sausų akių sindromas.  Veislynai dažniausiai atlieka veisiamiems šunims DNR tyrimus, kad išvengtų...
Dažniausios šeimininkų daromos klaidos
Kokių esminių klaidų nepridaryti tik parsivežus naują šeimos narį namo? Pabandysiu paaiškinti keliomis situacijomis. 1 situacija: šuniukas pabėga...
Canicross, Agility ir kavalieriukai
Canicross - bėgimas su šunimi - vis labiau populiarėjantys renginiai Lietuvoje ir visame pasaulyje. Bet ar gali kavalieriaus...