Vis mintimis grįžtu į šuniukų auginimo džiaugsmus ir rūpesčius. Tomis mintimis ir nutariau pasidalinti po to, kai sulaukiau klausimo „Kodėl jūs man neparduodate vilkšunio?“

Šuniukai veislynuose veisiami ne tik su meile, bet ir žiniomis. Todėl pradėkime nuo to, kad tai ne vilkšuniai, o vokiečių aviganiai.

Apie kergimą ir šuniukų gimdymą papasakosiu kitą kartą. Tai atskira tema, verta suvokti skirtumus tarp daugintojo ir veisėjo 🙂

Tik gal atsakysiu vienai komentatorei į klausimą „Iš kur žinai, kad šitas gimė pirmas, o anas trečias? Ar su žvake stovėjai?“

Taip, pone, JIE visi gimsta mano namuose, man stebint ir, jei reikia, man padedant. Kiekvienas apčiupinėjamas, pažymimas aprišant specialia juostele. Žinau ne tik kelintas gimė, bet ir kiek priaugo gramų kiekvieną dieną.

Šuniukų auginimas

Taigi, jie ATĖJO.

Vienas iš mūsų šeimos mažiausiai savaitei išeina „atostogų“, kad dieną ir naktį galėtume JUOS stebėti, rūpintis. Atostogos maždaug tokios:

• miegi ne savo lovoje, o šalia JŲ, todėl girdi kiekvieną CYPT ir n kartų keliesi patikrinti ar viskas OK,
• du kartus paroje JUOS pasveri, kad žinotum ar pakankamai pavalgę (žinoma viską kruopščiai užsirašai).

Nerašysiu apie procedūras, kurios atliekamos, jei išaiškėja, kad kuris per mažai priaugo, nepasituštino, ar mamytei ištino pieno liaukos, sukilo temperatūra ir t.t.

Kitas 7 savaites miegi budėjimo rėžimu, vis dar girdi kiekvieną CYPT ir kiekvieną kartą leki tikrinti. Mažiausiai 2 mėn. keliesi anksčiau nei įprastai ir eini miegoti vėliau, nei tavo organizmas pripratęs. Mažiausiai 2 mėn. per pietus grįžti iš darbo juos pamaitinti, apiprausti, sutvarkyti išdaigų padarinius. Dažniausiai pats lieki nepapietavęs. Apskritai visų šeimos narių dienotvarkė pasikeičia taip, kad JIE galėtų būti maitinami 5 kartus paroje. Visi vakarai būna skirti JŲ cocializacijai (pratinimui prie prisilietimų, įvairiausių garsų, žmonių, objektų, vietų). Tavo namų svetainė ir virtuvė dviems (ar daugiau) mėnesiams pavirsta žaidimų aikštele.

Tu atsisakai draugų pasiūlymų, nes turi būti su JAIS. 

Ar kada girdėjote apie šuniukų amžių „šiku ir tapšnoju“? Taip jį pavadino lygiaplaukių retriverių veisėja Sigita 🙂 Nepasakosiu, nes turbūt įsivaizduojate kas dedasi šiame amžiuje? 🙂 Kartais pagalvoju, kad ir tokias fotkes reikia įkelti į FB :)).

KOKS neapsakomas jausmas apima, kai JIE visi atbėga vos išgirdę tavo balsą. Kaip GERA, kai JIE visi užmiega tau ant kelių, ir tu net nedrįsti pajudėti (ar suprantate tokio auginimo skirtumą nuo auginimo narveliuose?)

Tie mažyčiai pūkučiai tau yra daugiau, nei tiesiog kažkelinta vada. Kiekvienas šunytis lyg vaikas. Kiekvienas yra individualus, turi savo elgesio ypatybes. Tu žinai kiekvieno vardą. Ar dar kyla klausimas „KAIP TU JUOS ATSKIRI? JUK JIE VISI VIENODI?“ :))

Jau ir taip ilgas tekstas, todėl nerašysiu apie seminarus/mokymus, kuriuose dalyvauji, kad šuniukai gimtų ir užaugtų sveiki, tikri savo veislės atstovai. Nerašysiu ir kaip pro padidinimo stiklą apžiūrinėji kiekvieną „besikėsinantį“ nupirkti tavo vaiką 🙂

Ne tik pirkėjai atsakingai renkasi veislynus…

Tikiuosi, kad dabar suprasite, kodėl į kai kuriuos jūsų klausimus turiu tik klausimą – Ar jums tikrai reikia šuns?

• „Nu JIS labai fainas, bet TAIP toli tie Šiauliai. Gal galite atvežti į Kauną?“ – Aš dėl SAVO šuns belsčiausi į kitą Europos kraštą. Jei jums Šiauliai nuo Kauno dėl šeimos nario – toli, tuomet jums DAR nereikia šuns.
• „Na jei nuleisite xx eur, iš kart atvažiuojam“ – Jei jūs perkate dėl nuolaidos, tuomet jums tikrai DAR nereikia šuns.
• „Padovanokite prasau as labai milesiu pazadu. tik daba neturiu pinigu bet jugi meile svarbeu“ – Šuniuko socializacija, maitinimas, skiepai ir t.t. kainuos jums dar daugiau. Todėl jums DAR nereikia šuns.
• „Čia vaikams, jie pažadėjo rūpintis…“ – Jums TIKRAI nereikia šuns.
  „Ar jis grauš daiktus? Ar jis šersis?“ – Jums DAR nereikia šuns.
• „Tai, kad JIE nesiskiria nuo bedokumenčių, tai kodėl tokie brangūs?“

Tik gimę veisyklose / fermose šuniukai būna pigūs. Ten, kur JIE atėjo su žiniomis ir patirtimi, niekada nebus pigu. Juk veisėjai, o ne daugintojai „sukūrė veisles“ ir rūpinasi veislės išsaugojimu. Kompetencija brangiai kainuoja. Tad ir mokėkite už kompetenciją, o ne už „padielkių“ narveliuose štampavimą. Jei nesupratote ką parašiau, tuomet jums DAR nereikia šuns.

JIE pakeičia gyvenimus, nes tampa mūsų sielos dalimi. Jei nesutinkate, jums TIKRAI nereikia šuns.