Veislės istorija nuo 16 amžiaus Anglijoje aprašyta ne vienoje knygoje, o kaip veislės istorija klostėsi Lietuvoje – nėra žinoma. Man, kaip tyrėjai (dirbu tyrėja ;), netyčia sužinotas faktas, kad seniausias veislynas Estijoje savo pirmą kavalieriaus karaliaus Karolio spanielę pirko Kaune, užminė mįslę, kurią su didžiausiu malonumu pradėjau narplioti ir tas narpliojimas atnešė naujų pažinčių, naujų žinių apie veislę.
1991 m. gimusi kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių vada buvo pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje 😌
Ši (nuotraukoje) trispalvė kalytė Evis Alice 1991 m. gimė Kaune.
Apie Alice sužinojau iš Heli Järvet. Ji nusipirkusi Alicę Lietuvoje pradėjo kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių istoriją Estijoje (veislynas Helandros). Latvijoje tuo metu dar nebuvo nei vieno veislės veislyno. Darau prielaidą, kad pirmasis veislynas buvo būtent Lietuvoje.
Alicės mamą trispalvę Inouche vom Waldmax iš Vokietijos į Kauną 1989 m. atsivežė Jonas Gricius. Anuomet už šunį sumokėti 2000 $ buvo kosminė suma, kurią jaunam (25 metų) kinologui teko slėpti net nuo savo tėvų. Dėl pirmosios ir vienintelės vados Jonui teko važiuoti į Maskvą pas trispalvį patiną Herby vom Douglas. Sovietų Sąjungos laikais arčiau kergimui rasti patiną buvo neįmanoma. Kiek vadoje gimė šuniukų, Jonas jau neprisimena. Viena kalytė iškeliavo į jau minėta „Helandros“ veislyną, vieną jis pasiliko sau. Tačiau veisti jos neteko ir dėl to, kad kalytė anksti apkurto, ir dėl to, kad prasidėjęs Lietuvoje sunkmetis Joną privertė užsiimti pinigus uždirbančiomis veiklomis, o ne brangiu hobi. Veislė buvo nežinoma Lietuvoje, parduoti šuniukus buvo praktiškai neįmanoma. Dar prieš kavalieriukę Jonas pirmasis į Lietuvą atsivežė amerikiečių kokerspanielę. Šiuo metu Jonas netoli Kauno turi ožkų pieno ūkį ir mielai apsilanko šunų parodose.
Skambindama Jonui labai tikėjausi, kad jis „nuves mane“ nuo vieno veisėjo prie kito ir taip aš galėsiu aprašyti gražią kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veislės istoriją Lietuvoje. Deja, po Jono greičiausiai šia veisle niekas nesidomėjo iki 2003 metų, kai pirmasis veislynas jau registruotas Lietuvos kinologų draugijoje į Lietuvą atsivežė pirmąją kalytę iš veislyno „Helandros“.
Pirmasis veislynas registruotas jau nepriklausomoje Lietuvoje buvo Dangiškas drugelis (2003). Deja, apie jį nepavyko daug išguglinti. Jame gimė 3 vados (viso 13 šuniukų). Veislyne buvo 2 kalytės, pirktos iš seniausio veislyno Estijoje “Helandros”. Veislyno likimo nepavyko išsiaiškinti. Nepatvirtintais duomenimis – veisėja Irena išvyko gyventi į užsienį.
Antrasis veislynas “Gamtos išdaiga” savo pirmosios kavalieriukų vados sulaukė 2006 m. Kalytė pirkta iš Estijos „Ribessita“ veislyno. Iš viso veislyne gimė 2 vados / 5 šuniukai. Veisėja – didelę kinologinę patirtį turinti – Vilma Žegunienė iki šiol dirba su anglų buldogais. Minėjo, kad kavalieriukai buvo per švelnūs jos būdui, todėl kinologiniams tikslams pasirinko kitas veisles.
Trečiasis veislynas nepriklausomoje Lietuvoje ir veikiantis iki šiol – “Baltųjų dobilų sala”. Pirmosios vados veislynas sulaukė 2010 m. Tais pačiais metais tik vėliau, pirmosios vados sulaukė ir veislynas “Tik Herkus”.
2022 08 25, Evandželina Petukienė
