Katarakta apibrėžiama kaip lęšiuko drumstis. Akies lęšiukas paprastai būna skaidrus, permatomas, jis fokusuoja šviesos spindulius į tinklainę. Lęšiuko drumstis paprastai būna baltos spalvos, nors gali atrodyti ir gelsvas arba pilkšvas. Kiek pablogėja rega priklauso nuo drumsties dydžio ir vietos lęšiuke. Neskaidrios lęšiuko zonos plotas gali būti įvairus: nuo adatos skylutės dydžio iki viso lęšiuko. Kuo katarakta didesnė, tuo didesnis jos poveikis regai.

2008 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, katarakta dažniausiai serga Bostono terjerai, šnauceriai, Stafordšyro terjerai, auksaspalviai retriveriai, Labradoro retriveriai, anglų kokerspanieliai, Amerikos kokerspanieliai, vokiečių ir Australijos aviganiai, mažieji pudeliai. Nors kavalieriukų šiame sąraše nėra, deja katarakta gana dažna jų populiacijoje.

Ši liga yra viena iš pagrindinių, tiek žmonių, tiek šunų apakimo priežasčių. Ji gali būti paveldima ir įgyta.

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai turi polinkį sirgti viena iš dviejų tipų paveldimų kataraktų. Dažniausiai šiems šunims pasitaikanti forma – anksti, dar jauniems šunims prasidedanti katarakta, abiejose akyse pasireiškianti dar nesulaukus 6 mėnesių, o į pilną kataraktą išsivystanti bei visišką aklumą sukelianti šunims esant nuo 2 iki 4 metų amžiaus.

Kita kavalierių veislei nustatyta paveldimos kataraktos forma – įgimta, o tai reiškia, kad šuniukas su ja jau gimsta arba ji pasireiškia dar nesulaukus 8 savaičių amžiaus. Įgimta katarakta paveikia abi akis, bet nebūtinai simetriškai: dažnai akys paveikiamos nevienodai stipriai. Be to, ši katarakta dažnai būna susijusi su mikroftalmija – nenormaliai mažu akies obuoliu. Kuo mikroftalmija sunkesnė, tuo didesnė šio tipo katarakta.

Senatvinė katarakta atsiranda šuniui senstant – maždaug nuo 10-ties metų kavalieriams. Senstant katarakta formuojasi dėl lęšiuko branduolio ląstelių storėjimo ir kietėjimo. Senstant gyvūnui sensta ir lęšiukas, dėl to formuojasi lęšiuko drumstis. Senatvinė kataraktos forma būdinga daugybei šunų veislių.

Kataraktos simptomai

Katarakta paprastai aptinkama pastebėjus neįprastą kavalieriaus akių spalvą: akies centras atrodo šviesiai pilkas, gelsvas arba baltas. Be to, šuns savininkas dažnai pastebi, kad šuo sunkiai mato: jis gali atsitrenkti į įvairius objektus (įskaitant jam pažįstamus) arba nedrąsiai lipa laiptais, tamsoje nesitraukia toli nuo šeimininko.

Kataraktos diagnozavimas

Kataraktą lengviausia diagnozuoti stebint šviesos praėjimą pro išsiplėtusį vyzdį. Lęšiuko drumstis bus matoma kaip tamsi dėmė. Namų sąlygomis tai padaryti nėra sudėtinga: visiškoje tamsoje pašvieskite į akį šuniui prožektoriumi. Jei drumstis yra lęšiukę, tai ji labai aiškiai matysis. Išplitusi katarakta matoma ir plika akimi. Išsamesniam lęšiuko drumstumo nustatymui reikalingas biomikroskopas.

Kataraktos gydymas

Jauname amžiuje kol drumstis nėra paskutinės stadijos, greičiausiai bus skiriamas medikamentinis gydymas. Šiuo atveju kataraktos vystymasis yra apribojamas ir kuriam laikui gali būti sustabdytas. Vėliau gali būti pasiūlytas vienas iš chirurginių būdų – lęšiuko pašalinimas arba lęšiuko pašalinimas implantuojant silikoninį lęšiuką. Pastaroji operacija yra labai brangi ir arčiausiai Lietuvos atliekama Varšuvoje. Lęšiuko pašalinimas Lietuvoje atliekamas veterinaro E. Diržinausko. Pašalinus lęšiuką šuo visai neblogai mato artimą aplinką, tačiau tolimą aizdą jis vis vien matys lyg išsiliejusį. Bet tai yra geriau, nei būti visiškai aklam.

Ar galima išvengti kataraktos?

Lietuvoje yra privaloma tikrinti veisiamus šunis dėl šios ligos. Tačiau tai, kad šuniukų tėvai neserga katarakta, dar negarantuoja, kad jie šios ligos neperdavė savo palikuonims. Tačiau veisėjai gali jau 2 mėn. šuniukus patikrinti patys arba nuvežti veterinaro apžiūrai. Pvz. veterinaras E. Diržinauskas išduoda visai 2 mėn. vadai kataraktos patikrinimo pažymą.

Svarbu žinoti, kad ne visose šalyse yra privalomas kataraktos tyrimas veisiamiems kavalieriams. Pavyzdžiui, Lenkijoje. Todėl perkant kavalieriukus iš kitų šalių, pasiteiraukite apie tėvų ir protėvių akių ligų tyrimus.

Parengta pagal cavalierhealth.org